Skelbiama registracija į XI – ąjį Rūšių ralį
2024 04 29
Šiais metais Rūšių ralis persikelia į Pietų Lietuvą, mažai tyrinėtas Čepkelių rezervato prieigas. Kviečiame susipažinti su ralio programa čia ir suskubti registruotis (registracija vyks iki gegužės 20 dienos): RR2024 Balbieriškio miškas.
Balbieriškyje vykusio Rūšių ralio tyrimų rezultatų apžvalga, 2023
2023 metais gegužės paskutinį savaitgalį visų Rūšių ralis vyko Prienų rajono ir Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančiame Balbieriškio miške, esančiame į vakarus nuo Balbieriškio miestelio. 3060 ha miško plote įsteigtas Balbieriškio miško biosferos poligonas, skirtas vidutinio margojo genio (Dendrocopus medius) apsaugai (tam tikrose teritorijose nevykdomi kirtimai). 265 ha skirti Ąžuolų botaniniam draustiniui, kuriame auga saugomi brandūs ąžuolynai bei aptinkama virš 300 rūšių augalų. Miškas auga derlingoje, laikinai užmirkstančioje dirvoje. Beveik pusėje medyno yra nustatytos Europinės svarbos buveinės: 9050 Žolių turtingi eglynai; 9080 Pelkėti lapuočių miškai; 9160 Skroblynai; 91D0 Pelkiniai miškai; 91E0 Aliuviniai miškai.
Per nepilną parą Balbieriškio miške vykusio Rūšių ralio metu laimėtojų komanda nustatė 677 organizmų rūšis, antroji – 652, trečioji – 501. Didžiausią atpažintų rūšių dalį sudarė augalai. Augalinę Balbieriškio miško dangą tyrinėję mokslininkai pastebėjo, jog miškų būklė yra gana gera. Turėjome galimybę išvysti senų, didelių apimčių ąžuolų, itin turtingų samanomis ir vešlia augalija šlapių pelkinių, įdomių plačialapių miškų rūšių. Sausesniuose plotuose su ąžuolu ir skroblu daug kur plyti dideli kvapiojo lipiko (Galium odoratum) sąžalynai, auga kašubinis ir vilnotasis vėdrynai (Ranunculus casubicus, R. lanuginosus), miškinių viksvų (Carex sylvatica) ir kitų tokioms būveinėms būdingų augalų. Ant senų medžių kamienų buvo galima aptikti retą samaną paprastąją plojenę (Lejeunea cavifolia), dvišakę skirstę (Metzgeria furcata) ir kitų tik ant brandžių medžių augančių samanų bei kerpių plačiųjų platužių (Lobaria pulmonaria).
Drėgnesnėse vietose galima aptikti žalsvažiedžių blandžių (Platanthera chlorantha), juodalksnynuose daug kur veši trąšūs, pailgųjų viksvų (Carex elongata) kupsteliais papuošti papartynais su kelminiu paparčiu (Dryopteris filix – mas, blužniapaparčiu (Athyrium filix-femina), skėstalapiu paparčiu (Dryopteris dilatata), pereinantys į grakščiosios viksvos (Carex acuta) sąžalynus su geltonuoju vilkdalgiu (Iris pseudacorus). Drėgnesnių miškų paklotėje išsiskiria gausiai auganti juodalksnyninė samana (Mnium hornum), vietomis pasitaikė ir melsvosios balzganės (Leucobryum glaucum) pagalvėlių. Komanda Universalai aptiko retą kerpę žalsvoją kežytę (Cetrelia olivetorum). Visame poligone yra ir nedidelė aukštapelkinio tipo miško pelkutė, kurioje ypatingų rūšių nenustatyta, auga įprastos tokių buveinių rūšys su apskritalape saulašare (Drosera rotundifolia) priešaky, patogią maudyklą pelkėje įsitaisę ir šernai.
Vertinant atviras buveines buvo akivaizdu, kad praeityje buvusios puikios į miškų masyvą įsiterpusios ir naudojamos pievos su paprastaisiais burbuliais (Trollius europaeus), paprastaisiais kardeliais (Gladiolus imbricatus), pievinėmis miegalėmis (Succisa pratensis), vaistinėmis notromis (Betonica officinalis), vyriškosiomis gegužraibėmis (Orchis mascula) šiandien yra labai apleistos, nebešienaujamos, apsodintos mišku, dėl ko mažėja biologinė įvairovė, drugių ir kitų vabzdžių populiacijos. Netoli vienos tokios puikios pievos Rūšių ralio dalyviams pavyko pamatyti nusileidusį pavarlinėti ir juodąjį gandrą (Ciconia nigra). Stebėtas ir vidutinis genys, kuriam įsteigtos apsaugos zonos.
Nors buvo šalta ir naktinių drugių stebėjimui nepalanki naktis, o pievų ir atvirų vietų teritorijoje nedaug, tačiau kita didesnė nustatytų organizmų grupė – vabzdžiai. Jaunosios kartos vabalų specialistas Giedrius Markevičius dalinasi savo įspūdžiais iš rūšių ralio: „Balbieriškio miške didžiausią įspūdį paliko Ąžuolų draustinis, bet, ir visame miške iš tiesų mačiau nemažai įvairių senų medžių virtuolių. Viename tokiame virtuolyje radau purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cinnaberinus) lervą netoli upelio, o vėliau komandos narė Vita atsiuntė ir suaugusio vabalo nuotrauką iš Ąžuolų draustinio. Taip pat iš saugomų rūšių man pasisekė pamatyti ir didįjį skydvabalį (Peltis grossa) – radau ropojantį vabalą ant rąsto ir ąžuolinį skaptuką (Xestobium rufovillosum) – radau sudžiūvusį negyvą vabaliuką ant seno ąžuolo. Nors pastaruosius du vabalus galima nustatyti pagal kelmuose ar medžiuose jų paliktas angas, bet, kai randi pačius vabalus – abejonių tikrai nelieka“ – apie retesnių valabų stebėjimus pasakojo Giedrius. Kitas vabalų specialistas Giedrius Švitra taip pat džiaugėsi, kad miškuose yra nemažai virtuolių. Jam taip pat pavyko rasti minėtų retų vabalų rūšių: „Po didelių virtuolių žieve galima rasti Europos sąjungos bendrijų direktyvos saugomų purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus) lervų; radom ir LRK saugomus didįjį plokščiavabalį (Peltis grossa), taip pat didįjį puošniažygį (Carabus coriaceus). Apie ES BD prioritetinės apsaugos rūšies niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) buvimą galima tik nuspėti, matant įspūdingas ąžuolų dreves, tačiau nėra daug atvirų vietų, pievų, tinkamų dieniniams drugiams, o ir tos, kurios yra, sukultūrintos ar apleistos.“
Mikro drugiams naktis Balbieriškio miške buvo nepalanki. Dėl vėsaus oro, pasirodė gan maža įvairovė. Dominavo įvairios lapsukių (Tortricidae) rūšys, tokios kaip rudoji eulia (Eulia ministrana), plačiajuostis syndemis (Syndemis musculana) ir eglinė pseudohermenija (Pseudohermenia abietana). Iš spalvingesnių mikro drugių atskrido tikrųjų maišiakandžių (Incurvariidae). Iš įdomiau atrodančių – keršoji kandelė (Parornix sp.) ir ąžuolinė kaloptilija (Caloptilia alchimiella). O spalvingiausia iš mikro drugių pasirodė auksu dabinta dantytoji kandis (Micropterix sp.). Dieną pavyko sutikti ypač dailų raštuotąjį oletreutą (Olethreutes arcuella), bei judriąją dilgėlinę lapsukinę kandį (Anthophila fabriciana).
Nemažai komandų stebėjo juodąjį gandrą (Ciconia nigra), nors tai ir labai reti, ir toliau nykstantys, bailūs, atsargūs paukščiai. Komandos klausėsi naminių pelėdų ir jų jauniklių, stebėjo mažąjį erelį rėksnį (Clanga pomarina). Vandens kanaluose buvo aptiktas retųjų skiauterėtųjų tritonų (Triturus cristatus).
Skelbiama registracija į X – ąjį Rūšių ralį
2023 03 12
Šiais metais Rūšių ralis švenčia dešimtąjį savo gimtadienį. Ta proga, ralio pirmąją dieną bus organizuojama konferencija „Rūšių raliui – 10 metų: o kas naujo biologinės įvairovės pasaulyje?“. Taip pat šiek tiek keičiasi reikalavimai dalyvavimui. Kviečiame susipažinti su ralio programa čia ir suskubti registruotis (registracija vyks iki balandžio 23 dienos): RR2023 Balbieriškio miškas.
RR2021 – Rūšių ralis grįžo į Kurtuvėnų regioninį parką
2021 12 31
Nors šiame puslapyje mažai rašėme apie dar 2019 metais Biržų regioniniame parke pirmą kartą rudenį vykusį Rūšių ralį, tačiau jis įkvėpė fiksuoti rūšių paletę ir kitais metų laikais. Tuo kartu ralį laimėjo į svečius atvykusi Latvijos biologų komanda – „DU biologi“, o antrąją ir trečiąją vietas – Lietuvos komandos „Švilpikai“ ir „Makrogamta“.
Tačiau kokias rūšis ir kaip sekasi aptikti rudenį, itin detaliai aprašė šių metų ralio dalyvius pakvietusio Kurtuvėnų regioninio parko ekologas Vidmantas Lopeta (skaitykite apie tai jo žaismingame pasakojime po įvadine pastraipa).
Taip pat sveikiname pirmąją vietą užėmusią komandą „Universalai“, kuri per 18 ralio valandų sugebėjo rasti ir atpažinti iš viso 503 rūšis. Šiemet pirmą kartą ralio istorijoje užfiksuotos ir lygiosios: A lygoje antrą ir trečią vietas užėmusios komandos „Baltijos vilkas ir švilpikas“ bei „Tardigrada“ surinko po lygiai – 412,5 rūšies (pusė taško skiriama už genties stebėjimą). Bendru sutarimu antrosios vietos prizas buvo skirtas komandai, kurią sudarė vienu žmogumi mažiau (keturi, o ne penki) – „Baltijos vilkas ir švilpikas.“ B lygoje pirmą vietą užėmė studentų komanda „Būdinu rūšis iki karalysčių“, jos rezultatas – 307 rūšys. Antrą ir trečią vietas atitinkamai užėmė komandos „Laukiniai“ ir „Nepasiklydo.“
O dabar žadėtas Vidmanto Lopetos rezultatų apibendrinimas:
Rūšių ralio varžytuvės: grybai aplenkė vabzdžius
Praėjus pustrečio mėnesio po „Rūšių ralio“ Kurtuvėnų regioniniame parke, pagaliau galima apžvelgti renginio rezultatus.
Tiesa, apie komandas ir jų nugalėtojus jau rašyta, bet šįkart pakalbėkime apie varžybas kitaip. Įsivaizduokime, kad spalio pradžioje Kurtuvėnų apylinkėse gyvi padarai surengė savo varžytuves. Didelis jų knibždėlynas rungėsi, kas labiau gali pasigirti savo giminės platumu – rūšių gausumu. Nuolatiniai tokių varžybų nugalėtojai vasarą – vabzdžiai šįkart sunkiai rinko komandą: išsigandę artėjančių šalčių, daugelis jų atstovų pasimirė, likę sulindo po lapais ar į žievės plyšius. Praretėjusias jų gretas užpildė kai kurie vabalai ir blakės, iš kurių išsiskyrė daugiataškė boružių šeima ir margos skydblakės. Įvairių rūšių kandelės savo buvimui įrodyti paliko grafikos darbus – išgraužas lapuose. Vabzdžiams pavyko sutelkti tik 116 savo giminės atstovų, dėl ko jie liko tik treti. Šešiakojų silpnumu pasinaudojo jungtinė grybų ir kerpių komanda: rudeniop sukaupusi jėgas, surinkusi gausius savo atstovų pulkus, įtemptose varžybose ji nurungė sparnuotus varžovus ir užėmė antrą vietą, sutelkusi 145 komandos narius. Be konkurencijos šiose varžybose nugalėjo gausi induočių augalų giminė su samanų pagalba. Induočiai augalai susirinko visu gražumu, pasipuošę net žiedynais; jų komanda nepatyrė didelių nuostolių: tik gegūnės ir tuklės numetė lapus ir žiemai pasislėpė pelkėse, o visi kiti „žalieji“ susirinko iš pašalių (net 424 rūšys).
Vabzdžiams nedaug nusileido kietasprandė stuburinių komanda, kurią garbingai atstovavo paukščiai; ši komanda subūrė 106 skirtingus savo narius. Matyt, tvirtas stuburas ir karštas kraujas varžybose jiems padėjo aplenkti autsaideriais likusius bestuburius: vorus, moliuskus, šimtakojus, vėžiagyvius ir kirmėles (tik 76 rūšys).
Rūšių ralio parade iš viso pasirodė 867 gyvi padarai; vienas nuo kito jie skyrėsi plaukais, plunksnomis, ragais ir nagais, žvyneliais ir danteliais, ūseliais ir taškeliais, lapais ir žiedynais. Duomenys apie šio parado dalyvių įvairovę pateikti lentelėje žemiau.
Lentelė. „Rūšių ralio“ 2021 Kurtuvėnų RP gyvų organizmų grupių sąrašas:
Eil. Nr. |
Sistematinė kategorija |
Rūšių ralyje rasta |
Iki „rūšių ralio“ renginio buvo rasta rūšių parke |
|
rūšių |
naujų rūšių parke |
|||
1. |
Induočiai augalai |
382 |
1 |
779 |
2. |
Grybai |
93 |
66 |
45 |
3. |
Paukščiai |
91 |
– |
173 |
4. |
Kerpės |
52 |
39 |
26 |
5. |
Vabalai |
46 |
15 |
349* |
6. |
Samanos |
42 |
8 |
145 |
7. |
Voragyviai |
37 |
24 |
152 |
8. |
Moliuskai |
31 |
26 |
11 |
9. |
Drugiai |
24 |
13 |
500* |
10. |
Blakės |
22 |
18 |
4 |
11. |
Žinduoliai |
10 |
– |
50 |
12. |
Plėviasparniai |
6 |
1 |
** |
13. |
Dvisparniai |
5 |
1 |
8* |
14. |
Šimtakojai |
5 |
5 |
** |
15. |
Žirgeliai |
5 |
– |
42 |
16. |
Tiesiasparniai |
4 |
2 |
2 |
17. |
Varliagyviai |
4 |
– |
10 |
18. |
Tinklasparniai |
2 |
1 |
1 |
19. |
Vėžiagyviai |
2 |
1 |
23* |
20. |
Auslindos |
1 |
– |
1 |
21. |
Kupriukai |
1 |
1 |
** |
22. |
Ropliai |
1 |
– |
4 |
23. |
Žieduotosios kirmėlės |
1 |
1 |
8 |
Iš viso: |
867 |
223 |
2333*** |
* sąrašas nėra pilnas, dalis tyrimų neapibendrinta
** tyrimų duomenų neturima
***sąrašas nepilnas, nes dalis tyrimų duomenų neapibendrinta, kai kurios sistematinės grupės Kurtuvėnų RP visai netirtos
Iki susitikimo Neries regioniame parke 2022 metais, gyvybei bruzdant!
Ralio organizatoriai
Skelbiama registracija į X – ąjį Rūšių ralį
2021 03 12
Šiais metais Rūšių ralis švenčia dešimtąjį savo gimtadienį. Ta proga, ralio pirmąją dieną bus organizuojama konferencija „Rūšių raliui – 10 metų: o kas naujo biologinės įvairovės pasaulyje?“. Taip pat šiek tiek keičiasi reikalavimai dalyvavimui. Kviečiame susipažinti su ralio programa čia ir suskubti registruotis (registracija vyks iki balandžio 23 dienos): RR2023 Balbieriškio miškas.
RR2021 – Rūšių ralis grįžo į Kurtuvėnų regioninį parką
2021 12 31
Nors šiame puslapyje mažai rašėme apie dar 2019 metais Biržų regioniniame parke pirmą kartą rudenį vykusį Rūšių ralį, tačiau jis įkvėpė fiksuoti rūšių paletę ir kitais metų laikais. Tuo kartu ralį laimėjo į svečius atvykusi Latvijos biologų komanda – „DU biologi“, o antrąją ir trečiąją vietas – Lietuvos komandos „Švilpikai“ ir „Makrogamta“.
Tačiau kokias rūšis ir kaip sekasi aptikti rudenį, itin detaliai aprašė šių metų ralio dalyvius pakvietusio Kurtuvėnų regioninio parko ekologas Vidmantas Lopeta (skaitykite apie tai jo žaismingame pasakojime po įvadine pastraipa).
Taip pat sveikiname pirmąją vietą užėmusią komandą „Universalai“, kuri per 18 ralio valandų sugebėjo rasti ir atpažinti iš viso 503 rūšis. Šiemet pirmą kartą ralio istorijoje užfiksuotos ir lygiosios: A lygoje antrą ir trečią vietas užėmusios komandos „Baltijos vilkas ir švilpikas“ bei „Tardigrada“ surinko po lygiai – 412,5 rūšies (pusė taško skiriama už genties stebėjimą). Bendru sutarimu antrosios vietos prizas buvo skirtas komandai, kurią sudarė vienu žmogumi mažiau (keturi, o ne penki) – „Baltijos vilkas ir švilpikas.“ B lygoje pirmą vietą užėmė studentų komanda „Būdinu rūšis iki karalysčių“, jos rezultatas – 307 rūšys. Antrą ir trečią vietas atitinkamai užėmė komandos „Laukiniai“ ir „Nepasiklydo.“
O dabar žadėtas Vidmanto Lopetos rezultatų apibendrinimas:
Rūšių ralio varžytuvės: grybai aplenkė vabzdžius
Praėjus pustrečio mėnesio po „Rūšių ralio“ Kurtuvėnų regioniniame parke, pagaliau galima apžvelgti renginio rezultatus.
Tiesa, apie komandas ir jų nugalėtojus jau rašyta, bet šįkart pakalbėkime apie varžybas kitaip. Įsivaizduokime, kad spalio pradžioje Kurtuvėnų apylinkėse gyvi padarai surengė savo varžytuves. Didelis jų knibždėlynas rungėsi, kas labiau gali pasigirti savo giminės platumu – rūšių gausumu. Nuolatiniai tokių varžybų nugalėtojai vasarą – vabzdžiai šįkart sunkiai rinko komandą: išsigandę artėjančių šalčių, daugelis jų atstovų pasimirė, likę sulindo po lapais ar į žievės plyšius. Praretėjusias jų gretas užpildė kai kurie vabalai ir blakės, iš kurių išsiskyrė daugiataškė boružių šeima ir margos skydblakės. Įvairių rūšių kandelės savo buvimui įrodyti paliko grafikos darbus – išgraužas lapuose. Vabzdžiams pavyko sutelkti tik 116 savo giminės atstovų, dėl ko jie liko tik treti. Šešiakojų silpnumu pasinaudojo jungtinė grybų ir kerpių komanda: rudeniop sukaupusi jėgas, surinkusi gausius savo atstovų pulkus, įtemptose varžybose ji nurungė sparnuotus varžovus ir užėmė antrą vietą, sutelkusi 145 komandos narius. Be konkurencijos šiose varžybose nugalėjo gausi induočių augalų giminė su samanų pagalba. Induočiai augalai susirinko visu gražumu, pasipuošę net žiedynais; jų komanda nepatyrė didelių nuostolių: tik gegūnės ir tuklės numetė lapus ir žiemai pasislėpė pelkėse, o visi kiti „žalieji“ susirinko iš pašalių (net 424 rūšys).
Vabzdžiams nedaug nusileido kietasprandė stuburinių komanda, kurią garbingai atstovavo paukščiai; ši komanda subūrė 106 skirtingus savo narius. Matyt, tvirtas stuburas ir karštas kraujas varžybose jiems padėjo aplenkti autsaideriais likusius bestuburius: vorus, moliuskus, šimtakojus, vėžiagyvius ir kirmėles (tik 76 rūšys).
Rūšių ralio parade iš viso pasirodė 867 gyvi padarai; vienas nuo kito jie skyrėsi plaukais, plunksnomis, ragais ir nagais, žvyneliais ir danteliais, ūseliais ir taškeliais, lapais ir žiedynais. Duomenys apie šio parado dalyvių įvairovę pateikti lentelėje žemiau.
Lentelė. „Rūšių ralio“ 2021 Kurtuvėnų RP gyvų organizmų grupių sąrašas:
Eil. Nr. |
Sistematinė kategorija |
Rūšių ralyje rasta |
Iki „rūšių ralio“ renginio buvo rasta rūšių parke |
|
rūšių |
naujų rūšių parke |
|||
1. |
Induočiai augalai |
382 |
1 |
779 |
2. |
Grybai |
93 |
66 |
45 |
3. |
Paukščiai |
91 |
– |
173 |
4. |
Kerpės |
52 |
39 |
26 |
5. |
Vabalai |
46 |
15 |
349* |
6. |
Samanos |
42 |
8 |
145 |
7. |
Voragyviai |
37 |
24 |
152 |
8. |
Moliuskai |
31 |
26 |
11 |
9. |
Drugiai |
24 |
13 |
500* |
10. |
Blakės |
22 |
18 |
4 |
11. |
Žinduoliai |
10 |
– |
50 |
12. |
Plėviasparniai |
6 |
1 |
** |
13. |
Dvisparniai |
5 |
1 |
8* |
14. |
Šimtakojai |
5 |
5 |
** |
15. |
Žirgeliai |
5 |
– |
42 |
16. |
Tiesiasparniai |
4 |
2 |
2 |
17. |
Varliagyviai |
4 |
– |
10 |
18. |
Tinklasparniai |
2 |
1 |
1 |
19. |
Vėžiagyviai |
2 |
1 |
23* |
20. |
Auslindos |
1 |
– |
1 |
21. |
Kupriukai |
1 |
1 |
** |
22. |
Ropliai |
1 |
– |
4 |
23. |
Žieduotosios kirmėlės |
1 |
1 |
8 |
Iš viso: |
867 |
223 |
2333*** |
* sąrašas nėra pilnas, dalis tyrimų neapibendrinta
** tyrimų duomenų neturima
***sąrašas nepilnas, nes dalis tyrimų duomenų neapibendrinta, kai kurios sistematinės grupės Kurtuvėnų RP visai netirtos
Iki susitikimo Neries regioniame parke 2022 metais, gyvybei bruzdant!
Ralio organizatoriai
Skelbiama registracija į X – ąjį Rūšių ralį
2021 03 12
Šiais metais Rūšių ralis švenčia dešimtąjį savo gimtadienį. Ta proga, ralio pirmąją dieną bus organizuojama konferencija „Rūšių raliui – 10 metų: o kas naujo biologinės įvairovės pasaulyje?“. Taip pat šiek tiek keičiasi reikalavimai dalyvavimui. Kviečiame susipažinti su ralio programa čia ir suskubti registruotis (registracija vyks iki balandžio 23 dienos): RR2023 Balbieriškio miškas.
RR2021 – Rūšių ralis grįžo į Kurtuvėnų regioninį parką
2021 12 31
Nors šiame puslapyje mažai rašėme apie dar 2019 metais Biržų regioniniame parke pirmą kartą rudenį vykusį Rūšių ralį, tačiau jis įkvėpė fiksuoti rūšių paletę ir kitais metų laikais. Tuo kartu ralį laimėjo į svečius atvykusi Latvijos biologų komanda – „DU biologi“, o antrąją ir trečiąją vietas – Lietuvos komandos „Švilpikai“ ir „Makrogamta“.
Tačiau kokias rūšis ir kaip sekasi aptikti rudenį, itin detaliai aprašė šių metų ralio dalyvius pakvietusio Kurtuvėnų regioninio parko ekologas Vidmantas Lopeta (skaitykite apie tai jo žaismingame pasakojime po įvadine pastraipa).
Taip pat sveikiname pirmąją vietą užėmusią komandą „Universalai“, kuri per 18 ralio valandų sugebėjo rasti ir atpažinti iš viso 503 rūšis. Šiemet pirmą kartą ralio istorijoje užfiksuotos ir lygiosios: A lygoje antrą ir trečią vietas užėmusios komandos „Baltijos vilkas ir švilpikas“ bei „Tardigrada“ surinko po lygiai – 412,5 rūšies (pusė taško skiriama už genties stebėjimą). Bendru sutarimu antrosios vietos prizas buvo skirtas komandai, kurią sudarė vienu žmogumi mažiau (keturi, o ne penki) – „Baltijos vilkas ir švilpikas.“ B lygoje pirmą vietą užėmė studentų komanda „Būdinu rūšis iki karalysčių“, jos rezultatas – 307 rūšys. Antrą ir trečią vietas atitinkamai užėmė komandos „Laukiniai“ ir „Nepasiklydo.“
O dabar žadėtas Vidmanto Lopetos rezultatų apibendrinimas:
Rūšių ralio varžytuvės: grybai aplenkė vabzdžius
Praėjus pustrečio mėnesio po „Rūšių ralio“ Kurtuvėnų regioniniame parke, pagaliau galima apžvelgti renginio rezultatus.
Tiesa, apie komandas ir jų nugalėtojus jau rašyta, bet šįkart pakalbėkime apie varžybas kitaip. Įsivaizduokime, kad spalio pradžioje Kurtuvėnų apylinkėse gyvi padarai surengė savo varžytuves. Didelis jų knibždėlynas rungėsi, kas labiau gali pasigirti savo giminės platumu – rūšių gausumu. Nuolatiniai tokių varžybų nugalėtojai vasarą – vabzdžiai šįkart sunkiai rinko komandą: išsigandę artėjančių šalčių, daugelis jų atstovų pasimirė, likę sulindo po lapais ar į žievės plyšius. Praretėjusias jų gretas užpildė kai kurie vabalai ir blakės, iš kurių išsiskyrė daugiataškė boružių šeima ir margos skydblakės. Įvairių rūšių kandelės savo buvimui įrodyti paliko grafikos darbus – išgraužas lapuose. Vabzdžiams pavyko sutelkti tik 116 savo giminės atstovų, dėl ko jie liko tik treti. Šešiakojų silpnumu pasinaudojo jungtinė grybų ir kerpių komanda: rudeniop sukaupusi jėgas, surinkusi gausius savo atstovų pulkus, įtemptose varžybose ji nurungė sparnuotus varžovus ir užėmė antrą vietą, sutelkusi 145 komandos narius. Be konkurencijos šiose varžybose nugalėjo gausi induočių augalų giminė su samanų pagalba. Induočiai augalai susirinko visu gražumu, pasipuošę net žiedynais; jų komanda nepatyrė didelių nuostolių: tik gegūnės ir tuklės numetė lapus ir žiemai pasislėpė pelkėse, o visi kiti „žalieji“ susirinko iš pašalių (net 424 rūšys).
Vabzdžiams nedaug nusileido kietasprandė stuburinių komanda, kurią garbingai atstovavo paukščiai; ši komanda subūrė 106 skirtingus savo narius. Matyt, tvirtas stuburas ir karštas kraujas varžybose jiems padėjo aplenkti autsaideriais likusius bestuburius: vorus, moliuskus, šimtakojus, vėžiagyvius ir kirmėles (tik 76 rūšys).
Rūšių ralio parade iš viso pasirodė 867 gyvi padarai; vienas nuo kito jie skyrėsi plaukais, plunksnomis, ragais ir nagais, žvyneliais ir danteliais, ūseliais ir taškeliais, lapais ir žiedynais. Duomenys apie šio parado dalyvių įvairovę pateikti lentelėje žemiau.
Lentelė. „Rūšių ralio“ 2021 Kurtuvėnų RP gyvų organizmų grupių sąrašas:
Eil. Nr. |
Sistematinė kategorija |
Rūšių ralyje rasta |
Iki „rūšių ralio“ renginio buvo rasta rūšių parke |
|
rūšių |
naujų rūšių parke |
|||
1. |
Induočiai augalai |
382 |
1 |
779 |
2. |
Grybai |
93 |
66 |
45 |
3. |
Paukščiai |
91 |
– |
173 |
4. |
Kerpės |
52 |
39 |
26 |
5. |
Vabalai |
46 |
15 |
349* |
6. |
Samanos |
42 |
8 |
145 |
7. |
Voragyviai |
37 |
24 |
152 |
8. |
Moliuskai |
31 |
26 |
11 |
9. |
Drugiai |
24 |
13 |
500* |
10. |
Blakės |
22 |
18 |
4 |
11. |
Žinduoliai |
10 |
– |
50 |
12. |
Plėviasparniai |
6 |
1 |
** |
13. |
Dvisparniai |
5 |
1 |
8* |
14. |
Šimtakojai |
5 |
5 |
** |
15. |
Žirgeliai |
5 |
– |
42 |
16. |
Tiesiasparniai |
4 |
2 |
2 |
17. |
Varliagyviai |
4 |
– |
10 |
18. |
Tinklasparniai |
2 |
1 |
1 |
19. |
Vėžiagyviai |
2 |
1 |
23* |
20. |
Auslindos |
1 |
– |
1 |
21. |
Kupriukai |
1 |
1 |
** |
22. |
Ropliai |
1 |
– |
4 |
23. |
Žieduotosios kirmėlės |
1 |
1 |
8 |
Iš viso: |
867 |
223 |
2333*** |
* sąrašas nėra pilnas, dalis tyrimų neapibendrinta
** tyrimų duomenų neturima
***sąrašas nepilnas, nes dalis tyrimų duomenų neapibendrinta, kai kurios sistematinės grupės Kurtuvėnų RP visai netirtos
Iki susitikimo Neries regioniame parke 2022 metais, gyvybei bruzdant!
Ralio organizatoriai
RR2018 – SUMUŠTAS REKORDAS
2018 06 05
Paskutinį gegužės savaitgalį Dubysos regioniniame parke vyko šeštasis Rūšių ralis. Tai jau tradicija tapęs renginys, kasmet nuo 2013 metų sukviečiantis gamtininkų bendruomenę į vis kitą Lietuvos vietą.
2018 metais Dubysos regioniniame parke buvo sumuštas Rūšių ralio rekordas – pirmąją vietą užėmusi komanda Malus cruenta rado ir pažino net 1012 rūšių! Ją sudaro vokiečių mokslininkas, gamtininkas Bernd Gliwa (Bernardas Glyva), augalais seniai besidomintis, buvęs Anykščių meras Sigutis Obelevičius su sūnumi Žygimantu Obelevičiumi, ornitologas-entomologas Antanas Petraška. Jaunos kartos gamtininkų komanda „Švilpikai“ liko antroje vietoje, užfisavusi arti 800 rūšių. „Švilpikų“ komandą sudaro Vita Monkuvienė, Vilma Gudynienė, Giedrius Markevičius, Tomas Ūsaitis ir Marius Karlonas. Trečioje vietoje – ilgamečiai „Rūšių ralio“ dalyviai ir prizininkai „Universalai“, aptikę daugiau nei 700 rūšių.
Kiekvienais metais Rūšių ralio metu vyksta ir edukaciniai užsiėmimai. Šiai metais vyko dvi paskaitos: dr. Jurgos Motiejūnaitės iš Gamtos tyrimų centro „Kerpių įvairovė Lietuvoje“ bei entomologų draugijos prezidento dr. Andriaus Petrašiūno „Kaip pažinti dvisparnius vabzdžius (Diptera)?“ Jas pažūrėti galite čia: Rūšių ralis – kasmet gamtininkų bendruomenę suburiantis renginys
Straipsnis apie renginį grynas.lt svetainėje:
Šeštojo „Rūšių ralio“ rekordas – per vieną dieną užfiksuota per 1000 rūšių
Kitais metais Rūšių ralis pirmą kartą turėtų vykti rudenėjant. Įdomu, kokios staigmenos dėl to laukia Rūšių ralio 2019 dalyvių?
Reportažas iš 2018 metais vykusių varžybų:
Prasideda Rūšių ralio dalyvių registracija
2018 05 03
Sveiki, Rūšių ralio dalyviai. Malonu Jus pasveikinti naujuose namuose – interneto svetainėje rusiuralis.lt. Nuo šiol visą reikalingą informaciją, susijusią su Rūšių raliu skelbsime ir čia. Galbūt naujienose rasime laiko patalpinti ir kažką įdomaus ir svarbaus gamtą mylinčių žmonių bendruomenei.
Na o šiandien kviečiame jau burti komandas ir registruotis šiųmetiniame ralyje, kuris vyks Lietuvos viduryje, Dubysos regioniniame parke. Iki susitikimo! Visa informacija čia: Rūšių ralis 2018.
Numatomos paskaitos apie kerpes ir dvisparnius
2018 05 03
Rūšių ralyje sutiko dalyvauti ir skaityti pranešimus specialistai Jurga Motiejūnaitė ir Andrius Petrašiūnas. Abu mokslininkai Rūšių ralio sekmadienį papasakos apie kerpes ir dvisparnius.
Jurgos Motiejūnaitės pagrindinė mokslinės veiklos kryptis – kerpių paplitimas, įvairovė, taip pat grybų taksonomija ir ekologija. Paskelbė daugiau kaip 90 mokslinių straipsnių. Šį kartą Jurga mums papasakos apie kerpes – tai mažai tyrinėjama organizmų grupė Lietuvoje. Andrius Petrašiūnas – entomologų draugijos vadovas, tyrinėjantis dvisparnius.